Juodojo kaspino diena – 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašyta Vokietijos ir SSRS nepuolimo sutartis (Molotovo-Ribbentropo paktas). Pasidalinta įtakos sferomis Vidurio Europoje: Estija, Latvija ir Rytų Lenkija atiteko SSRS, Lietuva ir Vakarų Lenkija – Vokietijai.

Vilniaus Sąjūdžio Seimas 1989 m. patvirtino dokumentą „Baltijos kelias“. Seimo atstovai dokumente tvirtino ieškoję kelių, kuriais galima būtų taikiai atkurti savo valstybę, tačiau to reikėjo ne tik Lietuvai, o ir Latvijai, Estijai. Dokumente „Baltijos kelias“ apibūdinamas kaip geriausia išeitis visoms šalims, atitinka visų Pabaltijo valstybių interesus. 1989 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje įvyko protesto akcija ,,Baltijos kelias”, skirta Molotovo-Ribbentropo pakto 50-mečiui.

Baltijos kelią organizavo Lietuvos persitvarkymo sąjūdis, Estijos ir Latvijos liaudies frontai. Jis yra įtrauktas įGineso pasaulio rekordų knygą kaip ilgiausia žmonių grandinė (atstumas nuo Vilniaus iki Talino yra apie 600 km). Kelias ėjo ruožu Vilnius–Ukmergė–Panevėžys–Pasvalys–Bauskė–Ryga–Ainažiai–Pernu–Talinas.

Atsimenu 1989 m. rugpjūčio 23 d. kuo puikiausiai. Būdamas paauglys dažniausiai vasaras praleisdavai besidarbuodamas tuometiniame Černechovskio kolūkyje (Anykščių raj.). Kolūkio pirmininkas išskyrė autobusiuką „Paziką“ nuvykti į Baltijos kelią. Gaila, nepamenu tiksliai tos vietos ties kuria buvome nuvykę ir susikibę už rankų. Žinau, kad buvome magistralėje netoli Panevėžio miesto. Spūstis mašinų buvo tokia, kad vos privažiavome prie magistralės.

Baltijos kelias įrodė, kad trijų buvusių valstybių nepriklausomybės atkūrimo siekia ne tik tautiniai judėjimai – Sąjūdis, Liaudies frontai, bet visos minėtos tautos, kad visos trys tautos ir joms vadovaujantys judėjimai pasirinko ne prievartinį, o teisinį parlamentinį išsivadavimo kelią. Renginio organizuotumas ir rimtis SSRS vadovybei ir pasauliui parodė šių kraštų visuomenės brandą ir susitelkimą. Ne be šios akcijos politinio, visuomeninio ir net vizualinio įspūdžio SSRS antrasis Liaudies deputatų suvažiavimas, nors su tam tikromis išlygomis, bet pripažino, kad Molotovo – Ribentropo paktas ir slaptieji protokolai prieštarauja tarptautinei teisei, kad Baltijos valstybių suverenitetas neteisėtai sutryptas. Tai buvo viena svarbiausių masinių akcijų, aukščiausia emocinė tautų solidarumo apraiška.

„Du dalykai teikia sielai daugiausia stiprybės: ištikimybė tiesai ir pasitikėjimas savimi.“

Lucius Annaeus Seneca

Medininkų pilis – mūrinė pilis netoli Medininkų (Vilniaus raj.), 32 km nuo Vilniaus centro. Pilis statyta XIII a. pabaigoje – XIV a. I pusėje savo plotu yra didžiausia dabartinėje Lietuvos teritorijoje. Pilis statyta pereinamuoju iš romanikos į gotiką laikotarpiu yra ankstyviausio Lietuvoje aptvarinių pilių tipo. LDK Medininkų piliai buvo giminingos senoji Kauno (sugriauta 1362 m.), Krėvos bei Lydos pilys. Pastarosios dvi dabar yra Baltarusijos teritorijoje.

Taip pilis atrodė prieš restauravimą

Pirmą kartą šią Medininkų pilį išvydau 2002 m. rudenį. Radau keletą nuotraukų savo asmeniniame archyve:

Šį savaitgalį buvau nuvykęs į Medininkų pilį. Įeiti į pilies vidų nepavyko, pilis – užrakinta. Medininkų pilis restauruojama nuo šių metų balandžio mėnesio. Apėjau visą pilį iš lauko pusės. Labai įdomu buvo pasižvalgyti į pilies sienas, rekonstruotus stogus, pilies griovius.  Pro pilies sienų angas pasižvalgiau į vykdomus restauravimo darbus pilies viduje. Pilies sienos du šonai jau galutinai restauruoti, likę tik du ir pabaigti atstatyti bokštą. Gaila, kad neatstatoma visu aukščiu pilies sienos, nes pilis praranda savo dydį.

Štai kokią nuotrauką esu radęs internete. Jei taip pilis būtų restauruota, tai atrodytų labai įspūdingai

Truputis Medininkų pilies istorijos faktų. Pilis statyta lygumos pakraštyje, iš šiaurės ir vakarų ją supa pelkė, kurios viduriu teka bevardis upelis. Pilies planas iš esmės liko nepakitęs. Stačiakampio formos kiemo plotas 1,85 ha, o visas kompleksas su dviem plačiom 5-8 metrų gylio fosom ir dviem pylimais užima 6,5 ha. Viršutinės sienų dalys neišlikusios, jos siekė 14-15 metrų aukščio, su maždaug 280 šaudymo angų. Bendras sienų ilgis 563 metrai: šiaurinė – 128,7 m ilgio, rytinė – 161,2 m, pietinė – 127,7, o vakarinė – 147,9 m.. Pilies sienose buvo ketveri įvažiavimo vartai: aukštutiniai vartai pakelti nuo žemės apie 5 metrus įrengti šiaurinėje ir pietinėje sienoje, o žemutiniai vartai – rytinėje ir vakarinėje sienoje. Pilis turėjo keturis bokštus. Svarbiausias iš jų šiaurės rytų kampe buvęs penkiaaukštis donžonas, kurio aukštis 30 metrų (išlikę 23 m). Keturi donžono aukštai turėjo medines lubas, penktas – plytinį nerviūrinį skliautą. Tai buvo ne tik gynybinis, bet ir gyvenamasis bokštas.

Kaip karinis objektas pilis pirmą kartą paminėta 1402 metais, kai didysis kryžiuočių komtūras Vilhelmas fon Helfenšteinas, neįstengęs paimti Vilniaus, sudegino Medininkų pilį. Matomai, medinius jos pastatus, kadangi ,,Rusų miesto sąraše” (XIV a. pb. – XV a. pr.) Medininkai minimi mūriniai. Didžiausią reikšmę pilis turėjo XIV a. pabaigoje ir XV a. pradžioje. Yra žinomi du čia rašyti Vytauto Didžiojo laiškai. XV a. II pusėje Medininkai niekada nebuvo svarbus administracinis Lietuvos centras. XV a. pilis tapo Didžiųjų kunigaikščių vasaros rezidencija. Medininkai minimi Lietuvos Metrikoje kaip valsčius, kuriame didysis kunigaikštis duoda bajorams valstiečių. XVI a. pradžioje sudegė kiemo mediniai pastatai, apie XVI a. vidurį pastatyti mediniai dvaro pastatai. Jiems sunykus, teritorijoje buvo dvaro daržas. Gynybiniai mūrai neprižiūrimi iro, nukentėjo nuo1655 bei 1812 metų karų.

Manoma, kad į privačias rankas karališkasis dvaras perėjo tik XIX a., tuomet pilies liekanas imta naudoti ūkio reikmėms. XIX a. Medininkai priklausė Kamarovienei, apie 1902 m. – generolui Labincevui, vėliau Medininkų kunigui.

Pilies griuvėsiai užfiksuoti 1827 m. ,,Vilniaus gubernijos pilių atlase” ir XIX a. vid. N. Ordos piešinyje.

Napoleonas Orda. Medininkų pilis

Čia galima pamatyti kaip pilis atrodė prieš rekonstrukciją: http://www.vist.lt/medininkai/pilis/panorama.html

„Klaidinga kiekviena tiesa, kuri nė karto juoko nesukėlė!“

Frydrichas Nyčė

Šiandien užsukau į savo senąją darbovietę Vilniuje – „Olympic Gym“. Joje teko darbuotis beveik penkerius metus. Gaila, kad klubas bankrutavo. Jį įsigijo „Impuls“ klubų tinklas.

Visada malonu susitikti su kolegomis. Treniruoklių salės treneriu tebedirba buvęs mano kolega iš Jordanijos Owuis Mahmoud Ahmed Almuhaisen. Kai pradėjo dirbti 2004 m. rudenį  klube labai prastai kalbėjo lietuviškai. Sakyčiau, kad beveik nekalbėjo, tik kažkiek suprato lietuviškai. O dabar „pila“ lietuviškus sakinius kaip iš automato… Owaisas visada linksmas ir pilnas optimizmo. To mums trūksta lietuviams. Džiaugiuosi, kad jis „prigijo“ čia ir jam patinka Lietuva.

Treneriai: Owuis Mahmoud Ahmed Almuhaisen (kairėje), Alina Čempurnienė

Trenere šiame klube dirba ir pasaulio, Europos kultūrizmo čempionė, pasaulio žaidynių vicečempionė Alina Čepurnienė. Šiemet baigė Vilniaus pedagoginio universiteto  neakivaizdinį skyrių ir įgijo kūno kultūros ir sporto bakalauro laipsnį. Nuo rudens studijuos Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA) magistratūroje. Studijų kryptis – treniravimosi sistemos.

Alina – šaunuolė, spėja visur. Skina pergales varžybose, mokosi ir dirba trenere…

Kol kas Alina rudens sezono kultūrizmo varžybas praleidžia. Planuoja tik kitų metų pavasario varžyboms pasiruošti. O nuo rudens gilins savo trenerio žinias LKKA ir galbūt ateityje taps mokslininke.

„Laisvas žmogus nė vieno mokslo neturi mokytis vergiškai (…) prievarta sielai įkaltos žinios yra netvirtos.“

Platonas

2005-2009 m. kasmet vykę Anykščių rajone Gliaudelių giminės susitikimai (dažniausiai prie ežerų Nevėžos, Rubikių), iš jų – du oficialūs – 2005 m. – Gliaudelių, o 2008 m. – Gliaudelių ir Jucių giminių, šiemet iškeliavo į Lazdijų rajoną.

Praeitą savaitgalį nors ir negausus būrys giminaičių susirinko, bet neoficialus Gliaudelių ir Jucių giminių susitikimas įvyko Dzūkijoje prie Dusios ežero. Specialiai šiam susitikimui buvau parengęs Glaudelių ir Jucių giminių genealogines lenteles. Jose daugiau nei 400-ai gentainių.

Keletas nuotraukų iš susitikimo prie Dusios ežero.

Jucių giminės atstovės – Vilma ir Reda

Su penktos eilės pusbroliais Andriumi, Aurimu ir penktos eilės pussesere Karolina

Sporto akimirka…

Šalia Dusios ežero poilsiavietės Sovietų 1963 m. nugriauta Kryžių koplyčią, likę tik jos pamatai…

Po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 1990 m. buvo pradėti koplyčios atstatymo darbai. 1992 m. buvo pašventintas koplyčios kertinis akmuo.

Daugiau Gliaudelių ir Jucių giminės neoficialaus susitikimo nuotraukų galite žiūrėti www.gliaudeliai.org

„Dvasios didybei, minties jėgai ir kūrybingumui nebelieka vietos. Mūsų laikus užvaldė jėga, kuri vadinama būtinybe.“

Vydūnas

Jei kada viešėsite Anyščiuose, užsukite į Rubikių hidrografinį draustinį, pasigrožėti nuostabiais gamtos vaizdais. Šalia kelio Mačionys-Leliūnai yra įrengtas apžvalgos bokštas, kuris iškilęs virš jūros lygio – 180 m.

Štai tokie vaizdai atsiveria iš bokšto

Apie Anykščių regioninį parką: http://www.anyksciuparkas.lt/

„Žmonės nori viską pakeisti, bet drauge trokšta, kad viskas būtų kaip buvę.“

Paulo Coelho

Šiandien susitikau su Vitalijumi Asovskiu, kultūrizmo treneriu, teisėju, organizatoriumi. Įdomių istorinių faktų papasakojo V. Asovskis apie atletinės gimnastikos (taip anksčiau vadinosi kultūrizmo sporto šaka) pirmuosius žingsnius Vilniaus mieste: atletus, trenerius, varžybas, treniruočių ir pozavimo „vilnietišką mokyklą“.

V. Asovskis – poetas, dramaturgas, vertėjas, o jaunystėje – žymus kultūrizmo specialistas

„…mokantiems pasinaudoti gyvenimas yra ilgas.“

Lucius Annaeus Seneca

Šeimyniškėlių piliakalnis, vadinamas Voruta, yra šiauriniame Anykščių pakraštyje, prie kelio į Rokiškį. Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, kurio šiaurės vakarų papėde teka Varelis, o pietrytine – Volupis.

Piliakalnis buvo įrengtas 1232 m. Jis siejamas su vienintele žinoma karaliaus Mindaugo pilimi Voruta. 1251 m. Vorutos pilyje Mindaugas, remiamas Livonijos Ordino, apsigynė nuo savo konkurento Tautvilo puolimo.

Šiuo metu Šeimyniškėlis yra vienintelis pilnai ištirtas piliakalnis Lietuvoje ir vienas labiausiai tyrinėtų visame Rytų Pabaltijyje.

Po truputi dygsta ir pilies sienos…

O štai atstatytas pilies bokštas

Pilies kieme galima pašaudyti iš lanko

„Jei laikysitės disciplinos daryti tai, ką reikia, ir tada, kai reikia, ateis diena, kai galėsite daryti tai, ką norite, ir tada, kai norite.“

Zigas Ziglaras

Liepos 6 – ąją švenčiame pirmojo suvienytos Lietuvos valstybės valdovo, kunigaikščio Mindaugo vainikavimo karaliumi šventę – Valstybės dieną.

Šventė paminėta ir Anykščių mieste.

Miesto centre iškilmingai pakelta vėliava

Šūvis iš patrankos

„… geriausias būdas išmokyti žaidėjus žaisti gerai – tai parodyti, ką jie padarė teisingai..“

Zigas Ziglaras

Šiandien užsukau į savo pirmąjį kultūrizmo klubą „Atiką“ (Anykščiai). Jame pradėjau sportuoti nuo 1992 m. rudens.

Toks geras jausmas, lyg lankyčiau savo vidurinę mokyklą ar akademiją, kurią baigiau ir atsisėsčiau į tą suolą, kuriame sėdėjau metų metus.

O čia štanga, vis ta pati geležis ir parūdijusi, kurią kilnojau daugiau kaip prieš dešimt metų…

Pirmasis mano treneris – troškūnietis Vidas Janonis

„Nes praeityje niekas negali būti nepataisomai prarasta, ten viskas yra patikimai ir amžinai saugoma.“

Viktor Emil Frankl

Raižių kaimo centre (Punios seniūnija, Alytaus rajonas) birželio 26 d. Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos iniciatyva buvo atidengtas paminklas Vytautui Didžiajam ir Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms paminėti.

Paminklo kaina neviršijo 200 tūkst. litų, o jo autorius – skulptorius Jonas Jagėla.

Raižiai kaip Vytauto Didžiojo ir Žalgirio mūšio įamžinimo vieta pasirinkti dėl keleto priežasčių – tai esą vienas seniausių totoriškų kaimų Lietuvoje, be to, Raižiuose ir sovietmečiu veikė mečetė (dabar – kultūros paminklas).

Totorių mečetė, kurioje įsikūrusi musulmonų religinė bendruomenė, todėl kaimas vertinamas kaip Lietuvos totorių traukos centras.

Ta pačia proga šalia mečetės sumontuoti du saulės laikrodžiai (autorius – Jonas Navikas), kurių vienas rodo Raižių, kitas – Griunvaldo (Lenkija) laiką. kur prieš 600 metų ir vyko kautynės.

“Įvertinus mūsų protėvių dalyvavimą šiame mūšyje, bendrą totorių ir lietuvių 600 metų istoriją, totorių buvimo istoriją Lietuvoje. Tai atsidėkojimas ir padėka kunigaikščiui Vytautui, totorių gyvenviečių organizatoriui ir globėjui Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje,” – skulptūros pastatymo motyvus aiškino Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas Adas Jakubauskas.

„Ramiai, mandagiai kalbėk nors ir su didžiausiu savo priešu. Tu laimėsi!“

Stasys Paulauskas