Šiandien užsukau į savo senąją darbovietę Vilniuje – „Olympic Gym“. Joje teko darbuotis beveik penkerius metus. Gaila, kad klubas bankrutavo. Jį įsigijo „Impuls“ klubų tinklas.

Visada malonu susitikti su kolegomis. Treniruoklių salės treneriu tebedirba buvęs mano kolega iš Jordanijos Owuis Mahmoud Ahmed Almuhaisen. Kai pradėjo dirbti 2004 m. rudenį  klube labai prastai kalbėjo lietuviškai. Sakyčiau, kad beveik nekalbėjo, tik kažkiek suprato lietuviškai. O dabar „pila“ lietuviškus sakinius kaip iš automato… Owaisas visada linksmas ir pilnas optimizmo. To mums trūksta lietuviams. Džiaugiuosi, kad jis „prigijo“ čia ir jam patinka Lietuva.

Treneriai: Owuis Mahmoud Ahmed Almuhaisen (kairėje), Alina Čempurnienė

Trenere šiame klube dirba ir pasaulio, Europos kultūrizmo čempionė, pasaulio žaidynių vicečempionė Alina Čepurnienė. Šiemet baigė Vilniaus pedagoginio universiteto  neakivaizdinį skyrių ir įgijo kūno kultūros ir sporto bakalauro laipsnį. Nuo rudens studijuos Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA) magistratūroje. Studijų kryptis – treniravimosi sistemos.

Alina – šaunuolė, spėja visur. Skina pergales varžybose, mokosi ir dirba trenere…

Kol kas Alina rudens sezono kultūrizmo varžybas praleidžia. Planuoja tik kitų metų pavasario varžyboms pasiruošti. O nuo rudens gilins savo trenerio žinias LKKA ir galbūt ateityje taps mokslininke.

„Laisvas žmogus nė vieno mokslo neturi mokytis vergiškai (…) prievarta sielai įkaltos žinios yra netvirtos.“

Platonas

2005-2009 m. kasmet vykę Anykščių rajone Gliaudelių giminės susitikimai (dažniausiai prie ežerų Nevėžos, Rubikių), iš jų – du oficialūs – 2005 m. – Gliaudelių, o 2008 m. – Gliaudelių ir Jucių giminių, šiemet iškeliavo į Lazdijų rajoną.

Praeitą savaitgalį nors ir negausus būrys giminaičių susirinko, bet neoficialus Gliaudelių ir Jucių giminių susitikimas įvyko Dzūkijoje prie Dusios ežero. Specialiai šiam susitikimui buvau parengęs Glaudelių ir Jucių giminių genealogines lenteles. Jose daugiau nei 400-ai gentainių.

Keletas nuotraukų iš susitikimo prie Dusios ežero.

Jucių giminės atstovės – Vilma ir Reda

Su penktos eilės pusbroliais Andriumi, Aurimu ir penktos eilės pussesere Karolina

Sporto akimirka…

Šalia Dusios ežero poilsiavietės Sovietų 1963 m. nugriauta Kryžių koplyčią, likę tik jos pamatai…

Po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 1990 m. buvo pradėti koplyčios atstatymo darbai. 1992 m. buvo pašventintas koplyčios kertinis akmuo.

Daugiau Gliaudelių ir Jucių giminės neoficialaus susitikimo nuotraukų galite žiūrėti www.gliaudeliai.org

„Dvasios didybei, minties jėgai ir kūrybingumui nebelieka vietos. Mūsų laikus užvaldė jėga, kuri vadinama būtinybe.“

Vydūnas

Jei kada viešėsite Anyščiuose, užsukite į Rubikių hidrografinį draustinį, pasigrožėti nuostabiais gamtos vaizdais. Šalia kelio Mačionys-Leliūnai yra įrengtas apžvalgos bokštas, kuris iškilęs virš jūros lygio – 180 m.

Štai tokie vaizdai atsiveria iš bokšto

Apie Anykščių regioninį parką: http://www.anyksciuparkas.lt/

„Žmonės nori viską pakeisti, bet drauge trokšta, kad viskas būtų kaip buvę.“

Paulo Coelho

Šiandien susitikau su Vitalijumi Asovskiu, kultūrizmo treneriu, teisėju, organizatoriumi. Įdomių istorinių faktų papasakojo V. Asovskis apie atletinės gimnastikos (taip anksčiau vadinosi kultūrizmo sporto šaka) pirmuosius žingsnius Vilniaus mieste: atletus, trenerius, varžybas, treniruočių ir pozavimo „vilnietišką mokyklą“.

V. Asovskis – poetas, dramaturgas, vertėjas, o jaunystėje – žymus kultūrizmo specialistas

„…mokantiems pasinaudoti gyvenimas yra ilgas.“

Lucius Annaeus Seneca

Šeimyniškėlių piliakalnis, vadinamas Voruta, yra šiauriniame Anykščių pakraštyje, prie kelio į Rokiškį. Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, kurio šiaurės vakarų papėde teka Varelis, o pietrytine – Volupis.

Piliakalnis buvo įrengtas 1232 m. Jis siejamas su vienintele žinoma karaliaus Mindaugo pilimi Voruta. 1251 m. Vorutos pilyje Mindaugas, remiamas Livonijos Ordino, apsigynė nuo savo konkurento Tautvilo puolimo.

Šiuo metu Šeimyniškėlis yra vienintelis pilnai ištirtas piliakalnis Lietuvoje ir vienas labiausiai tyrinėtų visame Rytų Pabaltijyje.

Po truputi dygsta ir pilies sienos…

O štai atstatytas pilies bokštas

Pilies kieme galima pašaudyti iš lanko

„Jei laikysitės disciplinos daryti tai, ką reikia, ir tada, kai reikia, ateis diena, kai galėsite daryti tai, ką norite, ir tada, kai norite.“

Zigas Ziglaras

Liepos 6 – ąją švenčiame pirmojo suvienytos Lietuvos valstybės valdovo, kunigaikščio Mindaugo vainikavimo karaliumi šventę – Valstybės dieną.

Šventė paminėta ir Anykščių mieste.

Miesto centre iškilmingai pakelta vėliava

Šūvis iš patrankos

„… geriausias būdas išmokyti žaidėjus žaisti gerai – tai parodyti, ką jie padarė teisingai..“

Zigas Ziglaras

Šiandien užsukau į savo pirmąjį kultūrizmo klubą „Atiką“ (Anykščiai). Jame pradėjau sportuoti nuo 1992 m. rudens.

Toks geras jausmas, lyg lankyčiau savo vidurinę mokyklą ar akademiją, kurią baigiau ir atsisėsčiau į tą suolą, kuriame sėdėjau metų metus.

O čia štanga, vis ta pati geležis ir parūdijusi, kurią kilnojau daugiau kaip prieš dešimt metų…

Pirmasis mano treneris – troškūnietis Vidas Janonis

„Nes praeityje niekas negali būti nepataisomai prarasta, ten viskas yra patikimai ir amžinai saugoma.“

Viktor Emil Frankl

Raižių kaimo centre (Punios seniūnija, Alytaus rajonas) birželio 26 d. Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos iniciatyva buvo atidengtas paminklas Vytautui Didžiajam ir Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms paminėti.

Paminklo kaina neviršijo 200 tūkst. litų, o jo autorius – skulptorius Jonas Jagėla.

Raižiai kaip Vytauto Didžiojo ir Žalgirio mūšio įamžinimo vieta pasirinkti dėl keleto priežasčių – tai esą vienas seniausių totoriškų kaimų Lietuvoje, be to, Raižiuose ir sovietmečiu veikė mečetė (dabar – kultūros paminklas).

Totorių mečetė, kurioje įsikūrusi musulmonų religinė bendruomenė, todėl kaimas vertinamas kaip Lietuvos totorių traukos centras.

Ta pačia proga šalia mečetės sumontuoti du saulės laikrodžiai (autorius – Jonas Navikas), kurių vienas rodo Raižių, kitas – Griunvaldo (Lenkija) laiką. kur prieš 600 metų ir vyko kautynės.

“Įvertinus mūsų protėvių dalyvavimą šiame mūšyje, bendrą totorių ir lietuvių 600 metų istoriją, totorių buvimo istoriją Lietuvoje. Tai atsidėkojimas ir padėka kunigaikščiui Vytautui, totorių gyvenviečių organizatoriui ir globėjui Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje,” – skulptūros pastatymo motyvus aiškino Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas Adas Jakubauskas.

„Ramiai, mandagiai kalbėk nors ir su didžiausiu savo priešu. Tu laimėsi!“

Stasys Paulauskas

.

Sporto klubas „Tauras“

Šiandien apsilankiau Marijampolės sporto klube „Tauras“. Nors ir šventinės dienos, tačiau klubas sausakimšas sportuojančių. Visi lieja prakaitą: tiek moterys, tiek vyrai. Vyriausias klubo treneris Rinaldas Česnaitis vos spėja instruktuoti lankytojus.

Vyr. treneris Rinaldas su aukletine Vilma

Tikriausiai pastarojo dešimtmečio klubas lyderis Lietuvoje ir bus „Tauras“.  Apie tai byloja ir gausybė apdovanojimų, medalių, taurių, diplomų, kurie dengia sporto klubo sienas nuo grindų iki lubų. Man iškilo klausimas, kur bus padėti busimi trofėjai?

- Jų jau nepasilieku, – su šypsena atsakė vyr. treneris Rinaldas.

Šių metų R. Kalinausko pereinamasis prizas „Už didžiausią pažangą per metus” buvo įteiktas kūno fitneso sportininkei Margaritai Charaim ir iškeliavo į Marijampolę.

Tai tik dalis apdovanojimų. Kitos sienos taip pat nusagstytos laimėjimais.

Treneriui R. Česnaičiui darbų nestinga. Tik spėjo užbaigti pirmąjį varžybų pusmetį, jau pradedami darbai antrojo: rengia sporto klubo „Tauras“ sportininkus rudenio varžybų sezonui, konsultuoja Lietuvos kultūrizmo ir kūno rengybos federacijos rinktinės atletus, sprendžia Lietuvos kultūrizmo ir fitneso taurės varžybų organizacinius klausimus.

Elena Stasiukynienė – pasaulio moterų kultūrizmo sidabro ir pasaulio suaugusiųjų moterų bronzos medalio laimėtoja. Ruošiasi šių metų pasaulio veteranių čempionatui.

Trenerio Rinaldo Česnaičio ofise

Jonìnės – šventė, švenčiama birželio 24 d., taip pat naktį iš birželio 23 į 24 d., maždaug tuo metu, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis (vasaros saulėgrįža). Šios šventės ištakos Lietuvoje – Rasos šventė, neretai vadinama daugiskaita (Rasos). Po krikšto ši šventė susieta su šv. Jono Krikštytojo gimimo diena.

Visiems gerai žinoma, kad Joninių naktį pražysta paparčio žiedas.

Štai ką senoliai sako:

Lietuviai nuo seno eidavo paparčio žiedo ieškoti vidurnaktį. Buvo manoma, kad radęs paparčio žiedą žmogus tampa aiškiaregiu – gali girdėti kitų žmonių mintis, todėl žino visas jų paslaptis; supranta paukščių kalbą. Tokie sugebėjimai žmogui atneša turtus ir laimę. Paparčio žiedo galima ieškoti tik po vieną, o einant gilyn į mišką jokiu būdu negrįžčioti atgal. Atėjus į miško gilumą ir suradus papartį po juo reikia patiesti nosinaitę ar skarelę, apsibrėžti aplink papartį šermukšnine lazda, pasidėti indą su šventintu vandeniu, užsidegti žvakę ir melstis. Tuomet suspindės švytintis žiedas ir nukris ant patiestos skarelės. Kol lauksi paparčio žiedo pražystant, tave gąsdins piktosios miško dvasios, todėl turi būti drąsus, susikaupti ir nesigręžioti. Paparčio žiedą patariama įsikišti po oda, prasipjovus rankos odą, kad jo nepamestum.

„Štai kokia mano paslaptis. Ji labai paprasta: matyti galima tik širdimi. Tai, kas svarbiausia, nematoma akimis.“

Antoine de Saint Exupéry. Mažasis princas