Prieš 70 metų, 1940 m. birželio 15 d., sulaužydama tarptautines sutartis ir pasiųsdama per 150 tūkstančių raudonarmiečių, Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvos Respubliką. Prasidėjo 50 metų trukusi Lietuvos okupacija.

Vakar Lietuvoje vyko Gedulo ir vilties dienos, o šiandien – Lietuvos okupacijos 70-čio paminėjimo renginiai.

Truputis istorijos

Lietuva 1918 m. paskelbusi Nepriklausomybę, apsigynusi nuo raudonarmiečių, bermontininkų ir lenkų, nors prarado Vilnių ir Vilniaus kraštą, sugebėjo atsitiesti ir suklestėjo visose valstybės ūkio srityse.

Ramybė truko dvidešimtmetį. Susiklosčius nepalankiai tarptautinei politinei situacijai Europoje, Lietuvą vėl ištinka didelės negandos. 1938 m. Lenkijos politikai, sekdami Vokietijos pavyzdžiu, išprovokuoja incidentą Lietuvos pasienyje ir sutelkę dideles karines pajėgas, paskelbia ultimatumą Lietuvai, reikalaudama atsisakyti Vilniaus ir Vilniaus krašto.

Panašiai elgiasi ir Vokietija, kuri 1939 m. kovo mėnesį paskelbia ultimatumą Lietuvai ir užgrobia Klaipėdos kraštą. Tais pačiais metais spalio 10 d. Lietuva pasirašo sutartį su Sovietų Sąjunga (SSRS) dėl savitarpio pagalbos, pagal kurią Lietuvos teritorijoje dislokuojamos Raudonosios armijos dalinių įgulos (20 000 karių), o už tai, neva gerindama tarpusavio pasitikėjimą, Rusija padeda atgauti Vilnių ir Vilniaus kraštą.

1939 m. spalio 10 diena. Maskva

Nuotraukoje centre: Lietuvos užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys pasirašo TSRS-Lietuvos susitarimą del Vilniaus ir Vilniaus krašto perdavimo Lietuvai. Dalyvauja (iš kairės): Lietuvos valstybinė delegacija, Lietuvos kariuomenės vadas generolas Stasys Raštikis, TSRS 1-asis Užsienio reikalų liaudies komisaro pavaduotojas Vladimiras Petrovičius Potiomkinas, Josifas Visarionovičius Stalinas, TSRS Liaudies gynybos sekretorius Klimentas Jefremovičius Vorošilovas, TSRS Liaudies komisarų tarybos (Sovnarkom’o) pirmininkas Viačeslavas Michailovičius Molotovas, Visasąjunginės komunistų partijos (bolševikų) Centrinio Komiteto sekretorius Andrėjus Aleksandrovičius Ždanovas.

Vokietija ir Sovietų Sąjunga 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašo slaptuosius protokolus (J. Ribbentroppo ir V. Molotovo paktas), pagal kuriuos buvo pasidalintos įtakos sferos Baltijos valstybėse. Lietuvos valdžia visais įmanomais politiniais būdais ir diplomatinėm priemonėm, bandė laikytis neutralumo politikos, bet Sovietų Sąjunga jau buvo parengusi klastingą Lietuvos užgrobimo planą.

SSRS klasta atsiskleidė jau 1940 m. birželio 14 d. naktį (23val. 30 min. Maskvos laiku). Lietuvai buvo įteiktas SSRS vyriausybės ultimatumas dėl neva pagrobtų raudonarmiečių. Taip pat pareikalauta nedelsiant suimti tiesioginius menamų provokacijų prieš Raudonosios armijos įgulas organizatorius Vidaus reikalų ministrą Kazį Skučą ir Valstybės Saugumo departamento direktorių Augustiną Povilaitį (abu buvo suimti ir vėliau nužudyti Maskvoje), sudaryti naują vyriausybę ir įsileisti į svarbiausius Lietuvos centrus papildomus „pakankamai gausius“ SSRS kariuomenės dalinius. Ultimatume buvo teigiama, kad, nepatenkinus šių reikalavimų, „neįmanoma patikrinti Sovietų Sąjungos ir Lietuvos savitarpio pagalbos sutarties padoraus ir lojalaus vykdymo”. Ultimatume nurodyta, kad Sovietų Sąjungos vyriausybė laukia Lietuvos vyriausybės atsakymo iki birželio 15 d. 10 valandos ryto.

Nerasdama kitos išeities ir vengdama, kaip jai tuomet atrodė, beprasmio kraujo praliejimo, Lietuvos vyriausybė 1940 m. birželio 15 d. naktį vykusiame paskutiniame posėdyje sutiko su visais Maskvos reikalavimais, tačiau SSRS, nesulaukusi ultimatumo paskelbimo pabaigos, jau nuo ketvirtos valandos ryto pradėjo puldinėti pasienio postus, o apie devintą valandą ryto įsiveržė į Lietuvą. Tą patį rytą buvo žiauriai nužudytas šeimos akivaizdoje Lietuvos pasienio Utos sargybos viršininkas karininkas Aleksandras Barauskas.

Vėliau viskas vyko pagal Maskvos numatytą scenarijų: sudaroma nauja marionetinė vyriausybė su Justu Paleckiu priešakyje, suklastojus rinkimus išrenkamas naujasis Seimas, Lietuva paskelbiama socialistine respublika, imituojamas savanoriškas įstojimas į Sovietų sąjungos sudėtį, susidorojama su Lietuvos Vyriausybės nariais, generolais, valstybės tarnautojais, dvasininkais, inteligentija, patriotais. Prasidėjo žmonių masinės tremtys, suėmimai ir žudymai.

Po sunkių 50-ties sovietų okupacijos metų, Lietuvai 1990 m. Kovo 11-tą atkūrus Nepriklausomybę, kasmet buvo pažymima 1940 m. birželio 14-toji Gedulo ir Vilties diena.

Lietuvi, būk budrus ir neleisk įvairioms nedraugiškoms Lietuvai jėgoms tiek išorėje, tiek viduje, kelti įvairias grėsmes valstybės saugumui ir jos teritorijos vientisumui bei neigiamai įtakoti dabartinį Lietuvos Respublikos ekonominį ir energetinį šalies vystymąsi, saugok taip sunkiai iškovotą Nepriklausomybę ir Laisvę.

„Neleista kenkti tėvynei, vadinasi, ir piliečiui, nes jis pats yra tėvynės dalis…“

Liucius Annaeus Seneca

Antruosius savo veiklos metus švenčianti Archyvarų asociacija (http://archyvarai.org/) Tarptautinei archyvų dienai paminėti Vilniaus mokytojų namuose surengė seminarą „Viešieji ryšiai atminties institucijų veikloje“.

Seminaras supažindino su archyvų, bibliotekų, muziejų patirtimi, kaip šios institucijos viešina ir pristato archyvų ir dokumentų valdymo veiklos sritis visuomenei.

Su Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos narėmis: Laima Vileikienė, Sigita Gasparavičiene ir Audrone Musteikiene

Archyvarų asociacijos pirmininkė Neringa Češkevičiūtė

Vilnietis Darius Petrokas net keturis kartus yra laimėjęs Lietuvos vyrų kultūrizmo čempiono vardą ( 2006, 2007, 2008 ir 2010 m.)

Darius planuoja dalyvauti šių metų pasaulio čempionate Baku (Azerbaidžianas).

Štai taip Darius atrodo šiandien (Sky Gym, Vilnius)

Gedimino Kiškio nuotraukos

„Dažnai būna, kad žmogus tol nežino, kiek jame slepiasi jėgos, kol didelis atsakingumas, didelis reikalas nepriverčia jo pasirodyti dienos šviesoje.“

Orison Swett Marden

Ko gero Vido Janonio nuo 1991-ųjų metų įkurtas ir iki šiol jo vadovaujamas klubas „Atika“ yra lyderis ne tik Anyščiuose, bet ir visame rytų Aukštaitijos regione.

V. Janonis yra mano pirmas treneris. Sporto klubą „Atika“ pradėjau lankyti 1992 m. rudenį. Treneris Vidas tapo autoritetas ir kaip sportininkas, ir kaip treneris. Jo dėka ne tik pradėjau dalyvauti varžybose (1995 m.), bet ir tapau treneriu.

Štai kokia pamainą užauginęs treneris Vidas: anykštėnai Romualdas Vaičiūnas (4 vieta)  ir 108, 6 kg sveriantis Darius Janušauskas (1 vieta, Lietuvos jaunimo kultūrizmo pirmenybėse).

Vido Janonio nuotr.

„Norint atlikti didžius darbus, nereikia būti didžiausiu genijumi, nereikia būti aukščiau žmonių, reikia būti kartu su jais.“

Šarlis Monteskjė

Klaipėdoje vykusiame Lietuvos kultūrizmo ir kūno rengybos federacijos (LKKRF) jubiliejiniame atvirajame 30-ajame čempionate, skirtame organizuoto šalies kultūrizmo judėjimo 45-mečiui, absoliučiais nugalėtojais tarp moterų tapo 34-erių metų Margarita Charaim (Marijampolės „Tauro“ klubas), o tarp vyrų – 37-erių šiaulietis Arūnas Vandys („Fortūna“). M. Charaim buvo įteiktas ir specialus ilgamečio Lietuvos kultūrizmo federacijos vadovo Romano Kalinausko (1941-1998 m.) prizas “Už didžiausią pažangą“.

Be minėtų atletų čempionų titulus taip pat iškovojo: Linas Račas, Gintarė Macijauskaitė, Algirdas Kubilius, Kristina Jankauskaitė, Ignas Petruškevičius, Darius Petrokas ir Darius Bukšnaitis.

LKKRF ABSOLIUTŪS ČEMPIONAI:

A b s o l i u t ū s   k u l t ū r i z m o    č e m p i o n a i    (v y r a i)

1. Olegas ŽURAS/Vilnius/ 1990, 1991, 1992, 1996, 2000, 2001, 2005

2. Dainius BARZINSKAS/Vilnius/ 2004, 2006, 2009

3. Ričardas MURNIKOVAS/Klaipėda/ 1993, 1994

4. Rolandas BUČINSKAS/Šiauliai/ 1995, 1997

5. Giedrius GAILIŪNAS/Vilnius/ 2002, 2003

6. Arvydas MICKUS/Jurbarkas/ 2007, 2008

7. Algis RAMANAUSKAS/Kaunas/ 1967

8. Leonas PIVORIŪNAS/Kaunas/ 1968

9. Vladimir DUBININ/Leningradas/ 1971

10. Algirdas IVANAUSKAS/Kaunas/ 1989

11. Marius LEONAVIČIUS/Kaunas/ 1998

12. Rolandas POCIUS/Mažeikiai/ 1999

13. Arūnas VANDYS/Šiauliai/ 2010

A b s o l i u č i o s   f i t n e s o   ir  k ū n o   f i t n e s o   č e m p i o n ė s  (m o t e r y s)

1. Margarita CHARAIM/Šiauliai/Marijampolė/ 2004, 2010

Absoliutūs Lietuvos čempionai: Margarita Charaim ir Arūnas Vandys

V. Sendrausko nuotrauka.

„… su kiekviena pergale toliau kovoti darosi vis lengviau.“

Og Mandino

Štai skaičiukai (žmonių skaičius parsisiuntusių programas):

Svorio metimas – 16917

Raumenų auginimas – 7907

Kūno stiprinimas – 5099

Nepasirinko – 992

Iš viso: 30915

Šaltinis: www.topshop.lt

„…niekad nieko nedaryk vien dėl to, kad privalai. Vienintelė priežastis ką nors daryti – jeigu tu pats nori ir jeigu žinai, kad tau tinka tai daryti.“

Robin Sharma

„Susitelkite į vieną dalyką, kuri galite atlikti dabar, o ne į visą šimtą, kuri turėsite atlikti ateityje.“

Eckhart Tolle

Sveikinus visus su Šv. Velykomis!

Remigijus Bimba

Jūsų asmeninis treneris

„Aš visada tikiuosi visko, tai ir yra puikiausia, kai nieko dar nežinai.“

Erichas Marija Remarkas

Verslininkas Igoris Terentjevas (kairėje) ir čempionas Semion Berkovič

Tomo Daubaro nuotrauka

Sporto klube „Sky Gym“ įsiamžinau su treniruojamu verslininku Igoriumi Terentjevu, kuris atvyko su šeima iš Australijos ir keletą savaičių tėvynėje besisvečiuojančiu Europos ir pasaulio čempionu vilniečiu Semion Berkovič.

„Gerą, paprastą ir nuoširdų žmogų pažinsi iš akių; to nepaslėpsi.“

Markas Aurelijus

Šiandien dalyvavau mokymuose „Sporto organizacijų strateginis bei kasdieninis valdymas“.

Su lektoriumi Artūru Einikiu

Projektas: „Sporto vadybininkų ir sporto organizacijų vadovų gebėjimų ir kompetencijų tobulinimas“.

Projekto vykdytojas Lietuvos sporto federacijų sąjunga bendradarbiaudama kartu su Paramos fondo Europos socialinio fondo agentūra ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija šiuo projektu sieks didinti sporto vadybininkų prisitaikymą prie kintančių socialinių ir ekonominių tendencijų, didinti darbo efektyvumą bei darbo vietų skaičių sporto sektoriuje.

Mokymų programos:

1. Sporto organizacijų strateginis, bei kasdieninis planavimas;

2. Sporto projektų valdymas; (projektų valdymas, ne rašymas)

3. Sporto organizacijų finansų planavimas ir valdymas;

4. Aktualių teisės aktų praktinis interpretavimas;

5. Marketingo valdymas sporto organizacijose;

6. Finansavimo pritraukimas;

7. Sporto organizacijos įvaizdžio formavimas;

Daugiau informacijos apie mokymus sporto vadybininkams:

http://lsfs.lt/?pg=6

„Kiekvienas savyje ras tai, ką prikiša kitam“.

Lucijus Annaeus Seneca