Šį savaitgalį keletą asmeninių treniruočių turėjau Peacock Gym (Caning Town, Londonas, Didžioji Britanija). Unikalus klubas, kuriame renkasi ne tik boksininkai ir kultūristai, bet ir visi kiti, kurie nori tik sportuoti sveikatingumo tikslais arba praleisti laiką. Klubas yra atskirame pastate, turi savo kiemą, šalia stovėjimo aišktelę, nedidukę kavinę.

Peacock Gym – profesionali bokso ir treniruoklių salė ir viskas vienoje patalpoje. Tai sporto klubas turintis senas tradicijas. Sienos nusagstytos klubo narių ir svečių, kurie čia sportavo(-uoja) nuotraukomis ir plakatais su palinkėjimais. Apstu senų taurių, medalių ir kitų relikvijų…

Daug klubų esu matęs ir sportavęs, bet Peacock Gym vienas iš jų, kur vien užėjus, noras sportuoti padvigubėja.

Klubo sportinė įranga - profesionali (du bokso ringai, įvairių tipų kriaušės, treniruokliai, didelis pasirinkimas svarmenų, girų). Yra ir speciali platforma sunkiaatlečiams treniruotis.

Idomiausia tai, kad tokie klubai dažnai būna smirdantys ir nušiurę, bet šis anaiptol. Be to, čia galima rasti viską. Klube daug ivairių kardio treniruoklių, gumų, kamuolių, stepų ir kt. specializuoto sporto inventoriaus, kuris naudojamas tik sveikatingumo treniruotėse.

„Kiekvienas darbas man bus sąžinės, o ne garbės reikalas.“

Lucius Annaeus Seneca

Per beveik trejus metus apkeliavau tris Europos šalis, kuriose gyvenau ir dirbau. Tai – Rusija, Norvegija, Didžioji Britanija. Mačiau, kaip Lietuva per tuos metus klimpo į krizę. Labai liūdna buvo stebėti iš šalies. Kasmet lietuvaičių emigrantų skaičius į kitas šalis daugėja ir kuo toliau, tuo dažniau lietuviškai kalbančių išgirstu gatvėje, parduotuvėje, metro ir kt.
Iš vienos pusės smagu, kai ausis girdi savąją kalbą, bet iš kitos, tai nekoks vaizdelis, turint omenyje, kad didžioji dalis mūsiškių čia (Didžiojoje Britanijoje) ir kitose šalyse išvyko iš Lietuvos ne iš gero gyvenimo… Gal ne visi su manimi sutiks, bet aš tokios nuomonės.
Londoną galėčiau laikyti pasaulio centru, iš čia galima nuvykti į bet kurią šalį. Tikriausiai ir kitataučių jame yra daugiausiai nei kitose Europos šalių sostinėse. Nepaisant to, visi gyvena ir sugyvena, kvėpuoja tuo pačiu oru…
Ir lietuvis čia jaučiasi puikiai. Jei kitose šalyse tautiečiai dirba ir taupo, o po to sugrįžta į Lietuvą, tai čia Londone – atvirkščiai. Lietuviai čia gyvena, o ne taupo. Per metus neteko sutikti nei vieno lietuvio, kuris norėtų ar bent jau planuotų grįžti į Tėvynę. Iš pradžių man tai buvo keista, bet dabar jau supratau, kad Londonas, tai – antroji Lietuva.
Matyt, aš ne iš tų lietuvių, kurie savo gyvenimą sieja su Londonu. Visiems labai keista, kad aš grįžtu į Lietuvą. Bet ją turime prikelti mes patys lietuviai. Kiek mūsų tokių klajoklių visame pasaulyje? Vis keliaujančių ir ieškančių geresnio duonos kąsnio.

2008 m. Juškonėliai, Anykščių rajonas, Gliaudelių ir Jucių giminių susitikimo metu
Šiame name gyveno mano proproseneliai Baltramiejus Gliaudelis (1846.08.20-1919.04.02) ir Barbora Jucytė-Gliaudelienė (1851.07.03-1919.04.27)

„Keliautojas, kuris metų metus praleisdavo kelionėse, įstrigdavo svetimuose kraštuose, ir tas į senatvę stengdavosi sugrįžti Tėvynėn. Sugrįždavo tam, kad į amžiaus galą pilniau išgyventų savo Esybę.”

Romualdas Grigas. Pamąstymai apie Tautą ir Tėvynę:
http://www.litua.com/lt/zinios/romualdas_grigas._pamastymai_apie_tauta_ir_tevyne

Štai kaip vakar (apie 18-20 val.) atrodė ižymusis Europoje afro-karibiečių Notting Hill’o karnavalas, kuris kasmet organizuojamas Londone nuo 1964 m. Tikrai verta pamatyti nors kartą gyvenime. (more…)

Londone, Stratforde statomas didelis 2012 m. Olimpinių žaidynių miestelis. Šią savaitę, miestelio vartų švieslentėje užfiksavau 1075 dienas. Tiek liko iki pasaulinės sporto šventės Brituose. (more…)