"Historia est magistra vitae" Ciceras
„Istorija yra gyvenimo mokytoja"
Genealogija
Kai mokiausi Anykščių rajono Jono Biliūno vidurinės mokykloje (11 klasėje) turėjau galimybę pasirinkti kai kuriuos dėstomus dalykus. Labai patiko istorijos pamokos, tai rinkausi kultūros istoriją. Šios pamokos mokytojas Raimundas Guobis ragino mus domėtis savo kraštu, jos istorija. Gavome namų užduotį. Reikėjo parengti savo šeimos genealoginį medį. Tuo metu man pasirodė labai keista užduotis. Pamenu grįžęs namo ėmiausi klausinėti mamos, vėliau senelių apie savo šaknis, protėvius. Kai ką pavyko sužinoti ir užrašyti, sudariau ir giminės medį. Namų užduotis buvo atlikta. Gaila, bet tos schemos nepavyko išsaugoti iki šių dienų.
Po kurio laiko man parūpo sužinoti daugiau. Tad vėl ėmiausi „tardyti“ savo senelius apie protėvius. Senelis Steponas Strazdas (1919–2007) apie savo tėvą Joną žinojo nedaug. Mat jo tėvas 53 m. amžiaus buvo vedęs antrą kartą Uršulę Gliaudelytę. Šioje šeimoje jis ir gimė – jaunėliu. Pirmoje mano senelio tėvo J. Strazdo santuokoje buvo 12, o antroje – 6 vaikai. Apie pirmąją tėvo santuoką senelis mažai ką pasakojo, rekomendavo nuvykti pas jo pusseseres iš mamos pusės. Pradėjau rinkti genealoginę medžiagą apie Strazdus ir Gliaudelius. Studentiškų atostogų metu 1995 m. vasarą Skiemonių Švč. Mergelės Marijos Aplankymo bažnyčios klebonas Eugenijus Staleronka suteikė galimybę pavartyti senąsias metrikų knygas. Su didžiuliu susidomėjimu leidausi į Gliaudelių giminės šaknų paieškas. Vėliau pradėjau tyrinėti ir Uršulės Gliaudelytės mamos Barboros Jucytės giminę. Lankiausi Leliūnų Šv. Juozapo bažnyčios parapijoje ir tyrinėjau šios parapijos senąsias knygas.
Mano močiutė Stanislava Repečkaitė (1927–2016) apie savo šaknis žinojo daug daugiau nei jos vyras Steponas Strazdas. Pradėjau sudarinėti jos – Repečkų, Platkevičių, Bakurų, Leitų giminių genealogines schemas. Būdamas moksleivis ir studentas su dviračiu esu apvažiavęs visas kaimynines parapijas, kuriose gyveno mūsų giminaičiai. Kaune 6 metus studijuodamas Lietuvos kūno kultūros institute (dabar – Lietuvos sporto universitetas) laisvu laiku po paskaitų ir intensyvių kultūrizmo treniruočių apkeliavau visą Kauną ir jo apylinkes rinkdamas medžiagą apie savo gimines.
Nuo 2000 m. persikėliau gyventi iš Kauno į Vilnių. Tęsiau trenerio darbą. Laisvu laiku ir toliau domėjausi kraštotyra, savo šaknimis, aplankiau šiame mieste gyvenančius tolimus giminaičius. Po kurio laiko atsidūriau tyrinėjimų aklavietėje. 2005 m. kreipiausi į Lietuvos valstybinį istorijos archyvą (LVIA). Po trijų metų šio archyvo tyrimų gavau naujos informacijos apie savo giminę. Nuo mokyklos laikų surinkau daug medžiagos apie savo šaknis ir savo kraštą. Domėjimasis šeimos genealogija nemažėjo, o tik augo... Tad 2011 m. dar kartą kreipiausi LVIA. Paaiškėjo, kad mano močiutės Stanislavos senelė Uršulė Platkevičiūtė Repečkienė yra kilusi iš LDK kilmingųjų giminių Platkevičių, Usavičių, Pesliakų.
2012 m. ėmiausi tyrinėti ir savo tėvo Algimanto Bimbos (1952–2015) – Bimbų, Bikelių, Nasevičių ir kt., jo mamos Pranciškos Daškevičiūtės Bimbienės (1921–2007) genealogines linijas (Daškevičių, Grigų, Rakauskų, Rusteikų ir kt.).
2017 m. pabaigoje „atvėriau“ dar vieną savo giminės liniją iš mamos pusės – Strolių, kurioje jau dabar surinkta virš 2000 asmenų. 2018 m. pradėjau rinkti Niaurų, Masių genealoginę informaciją, 2019 m. – Augustinų, Andrikonių, Diečkų, 2020 m. – Apeikių, 2021 m. – Tylų, 2022 m. – Katinų ir kt. giminių genealoginę informaciją.
Didėlės genealoginės schemos yra Strazdų giminės – virš 1500 asmenų. Virš 1000 asmenų, kurie turi bendrą protėvį, esu surinkęs Bimbų ir Platkevičių giminės palikuonis. Kitos schemos mažesnės, bet darbas nestovi vietoje. Kiekvieną dieną vis ką nors sužinau ar atrandu apie savo protėvius ar gimines. Stengiuosi viską archyvuoti. Šiuo metu iš viso esu surinkęs daugiau nei 20 000 asmenų, kurie priklauso aukščiau išvardintoms giminėms.
Pastaruoju metu domiuosi DNR genealogija. Atlikus DNR tyrimą paaiškėjo, kad esu Y chromosomos haplogrupės I atstovas. Tuo tarpu Lietuvoje būdinga Y chromosomos haplogrupės N ir R.
Kilmė pagal tiesiąją tėvo linija:
Algimantas Bimba,
Edvardas Bimba,
Antanas Bimba,
Ignacijus Bimba,
Kazimieras Bimba,
Justinas Bimba,
Gabrielius Bimba.
Kilmė pagal tiesiąją motinos linija:
Albina Strazdaitė,
Stanislava Repečkaitė,
Apolonija Repečkaitė,
Uršulė Platkevičiūtė,
Juozapota Bakuraitė,
Juozapota Leitaitė,
Ona Subaitė.
Domiuosi net tik savo šaknimis, bet ir iš Anykščių krašto kilusių įžymių žmonių genealogijomis. Vienas iš jų – Steponas Kairys (1878-12-21–1964-12-16) [gimimo data pagal naująjį kalendorių – 1879-01-02] – 1918 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataras, įžymus visuomenės ir valstybės veikėjas, mokslininkas inžinierius, profesorius. Tyrinėju jo tėvo genealoginę liniją – Tumasonis (Kairius), motinos – Puzinus.
Taip pat domiuosi Anykščių krašto savanorių (1919–1920 m. nepriklausomybės kovų savanorių) biografijomis ir genealogijomis. Ypač II ir III Kurklių dvaro (buvusio Kurklelių km., Skiemonių valsčiaus) savanorais, kurių buvo net 6. Tai Bronius Babelis (1901–1973), Kazys Pesliakas (1901–1945), Antanas Inčirauskas (1889–1966), Juozas Grimašauskas (1896–1946), Jeronimas Šovinis (1898–1936) ir Jonas Vitkūnas (1900–po 1928).
Anykščių kraštas užaugino 6 vyskupus: Paulių Antaną Baltakį (1925–2019), Antaną Baranauską (1835–1902), Antaną Karosą (1856–1947), Juozapą Kuktą (1873–1942), Teofilijų Matulionį (1873–1962) ir Liudviką Povilonį (1910–1990). Jų biografijas ir genealogijas taip pat tyrinėju.
Ar kada nors pagalvojote kiek mes turime prosenelių? Apačioje pateikiu statistiką:
Tėvai: 2
Seneliai: 4
Proseneliai: 8
2 kartos proseneliai: 16
3 kartos proseneliai: 32
4 kartos proseneliai: 64
5 kartos proseneliai: 128
6 kartos proseneliai: 256
7 kartos proseneliai: 512
8 kartos proseneliai: 1 024
9 kartos proseneliai: 2 048
10 kartos proseneliai: 4 096
11 kartos proseneliai: 8 192
12 kartos proseneliai: 16 384
Strazdų sodyba
2023 m. spalio 14 d. Katlėrių km. (Skiemonių sen., Anykščių r. sav.) šalia senųjų kapinių pastatytas stogastulpis (Storių kaime Aniceto Češūno sodyboje stovėjusio stogastulpio kopija). Medžio meistras anykštėnas Vytautas Taurelė. Nuo idėjos ant popieriaus iki 7 m. aukščio gražuolio ir nuostabiomis dvejomis skulptūromis Agota ir Jazuliu. Saulutę nukalė kalvis Saulius Kronis (Sauliaus Kronio Kalvė). Remigijaus Bimbos nuotraukos.
Atstatytas kryžius ir Strazdų sodyba, 2024 m. rugsėjo 7 d. Gintarės Kumpienės nuotrauka.
2024 m. rugpjūčio 23 d. 12 val. Katlėrių km. (Skiemonių sen., Anykščių r. sav.) šalia kelio Anykščiai-Skiemonys buvo atstatytas 8-ių metrų aukščio medinis, daugiau kaip toną sveriantis kryžius, kuris šioje vietoje stovėjo XX a. pradžioje. Kryždirbys V. Taurelė kryžių atkūrė pagal Adomo Varno rinkinio nuotrauką. Kryžius stovėjo Anykščių miestelio pakraštyje, prie kelio į Skiemonis (nuotrauka daryta 1927 m.). Remigijaus Bimbos nuotrauka.
2024 m. rugsėjo 7 d. saulėtą vasarišką rudenio šeštadienį Katlėrių kaime (Anykščių r.) Strazdų sodyboje susirinko pusšimtis šio krašto gyventojų, gentainių ir smalsuolių dalyvauti kryžiaus ir stogastulpio palaiminimo ceremonijoje. Burbiškio Švč. Jėzaus Širdies parapijos administratorius kun. lic. Andrius Šukys palaimino atstatytą šalia kelio Anykščiai-Skiemonys kryžių ir stogastulpį vaizdingoje vietoje ant kalno šalia Katlėrių senkapio. Gintarės Kumpienės nuotraukos.
Visą straipsnį skaitykite: Katlėriuose atstatytas kryžius ir stogastulpis (1 pusl., 2 pusl.).