Baltijos kelias
2010-08-23
Juodojo kaspino diena – 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašyta Vokietijos ir SSRS nepuolimo sutartis (Molotovo-Ribbentropo paktas). Pasidalinta įtakos sferomis Vidurio Europoje: Estija, Latvija ir Rytų Lenkija atiteko SSRS, Lietuva ir Vakarų Lenkija – Vokietijai.
Vilniaus Sąjūdžio Seimas 1989 m. patvirtino dokumentą „Baltijos kelias“. Seimo atstovai dokumente tvirtino ieškoję kelių, kuriais galima būtų taikiai atkurti savo valstybę, tačiau to reikėjo ne tik Lietuvai, o ir Latvijai, Estijai. Dokumente „Baltijos kelias“ apibūdinamas kaip geriausia išeitis visoms šalims, atitinka visų Pabaltijo valstybių interesus. 1989 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje įvyko protesto akcija ,,Baltijos kelias", skirta Molotovo-Ribbentropo pakto 50-mečiui.
Baltijos kelią organizavo Lietuvos persitvarkymo sąjūdis, Estijos ir Latvijos liaudies frontai. Jis yra įtrauktas įGineso pasaulio rekordų knygą kaip ilgiausia žmonių grandinė (atstumas nuo Vilniaus iki Talino yra apie 600 km). Kelias ėjo ruožu Vilnius–Ukmergė–Panevėžys–Pasvalys–Bauskė–Ryga–Ainažiai–Pernu–Talinas.
Baltijos kelias įrodė, kad trijų buvusių valstybių nepriklausomybės atkūrimo siekia ne tik tautiniai judėjimai – Sąjūdis, Liaudies frontai, bet visos minėtos tautos, kad visos trys tautos ir joms vadovaujantys judėjimai pasirinko ne prievartinį, o teisinį parlamentinį išsivadavimo kelią. Renginio organizuotumas ir rimtis SSRS vadovybei ir pasauliui parodė šių kraštų visuomenės brandą ir susitelkimą. Ne be šios akcijos politinio, visuomeninio ir net vizualinio įspūdžio SSRS antrasis Liaudies deputatų suvažiavimas, nors su tam tikromis išlygomis, bet pripažino, kad Molotovo – Ribentropo paktas ir slaptieji protokolai prieštarauja tarptautinei teisei, kad Baltijos valstybių suverenitetas neteisėtai sutryptas. Tai buvo viena svarbiausių masinių akcijų, aukščiausia emocinė tautų solidarumo apraiška.
Juodojo kaspino diena – 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašyta Vokietijos ir SSRS nepuolimo sutartis (Molotovo-Ribbentropo paktas). Pasidalinta įtakos sferomis Vidurio Europoje: Estija, Latvija ir Rytų Lenkija atiteko SSRS, Lietuva ir Vakarų Lenkija – Vokietijai.
Vilniaus Sąjūdžio Seimas 1989 m. patvirtino dokumentą „Baltijos kelias“. Seimo atstovai dokumente tvirtino ieškoję kelių, kuriais galima būtų taikiai atkurti savo valstybę, tačiau to reikėjo ne tik Lietuvai, o ir Latvijai, Estijai. Dokumente „Baltijos kelias“ apibūdinamas kaip geriausia išeitis visoms šalims, atitinka visų Pabaltijo valstybių interesus. 1989 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje įvyko protesto akcija ,,Baltijos kelias", skirta Molotovo-Ribbentropo pakto 50-mečiui.
Baltijos kelią organizavo Lietuvos persitvarkymo sąjūdis, Estijos ir Latvijos liaudies frontai. Jis yra įtrauktas įGineso pasaulio rekordų knygą kaip ilgiausia žmonių grandinė (atstumas nuo Vilniaus iki Talino yra apie 600 km). Kelias ėjo ruožu Vilnius–Ukmergė–Panevėžys–Pasvalys–Bauskė–Ryga–Ainažiai–Pernu–Talinas.
Atsimenu 1989 m. rugpjūčio 23 d. kuo puikiausiai. Būdamas paauglys dažniausiai vasaras praleisdavai besidarbuodamas tuometiniame Černechovskio kolūkyje (Anykščių raj.). Kolūkio pirmininkas išskyrė autobusiuką
„Paziką
“ nuvykti į Baltijos kelią. Gaila, nepamenu tiksliai tos vietos ties kuria buvome nuvykę ir susikibę už rankų. Žinau, kad buvome magistralėje netoli Panevėžio miesto. Spūstis mašinų buvo tokia, kad vos privažiavome prie magistralės.
Baltijos kelias įrodė, kad trijų buvusių valstybių nepriklausomybės atkūrimo siekia ne tik tautiniai judėjimai – Sąjūdis, Liaudies frontai, bet visos minėtos tautos, kad visos trys tautos ir joms vadovaujantys judėjimai pasirinko ne prievartinį, o teisinį parlamentinį išsivadavimo kelią. Renginio organizuotumas ir rimtis SSRS vadovybei ir pasauliui parodė šių kraštų visuomenės brandą ir susitelkimą. Ne be šios akcijos politinio, visuomeninio ir net vizualinio įspūdžio SSRS antrasis Liaudies deputatų suvažiavimas, nors su tam tikromis išlygomis, bet pripažino, kad Molotovo – Ribentropo paktas ir slaptieji protokolai prieštarauja tarptautinei teisei, kad Baltijos valstybių suverenitetas neteisėtai sutryptas. Tai buvo viena svarbiausių masinių akcijų, aukščiausia emocinė tautų solidarumo apraiška.
„Du dalykai teikia sielai daugiausia stiprybės: ištikimybė tiesai ir pasitikėjimas savimi.“
Lucius Annaeus Seneca
