Vytauto Didžiojo karo muziejuje yra žuvusiųjų už Lietuvos laisvę kripta, kuri buvo įrengta ir dekoruota žymaus dailininko Mstislavo Dobužinskio. Lankytojams duris atvėrė 1938.11.23. Sienose balto marmuro lentose aukso raidėmis išrašyta žuvusiųjų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę karininkų, puskarininkių, karių, šaulių, partizanų vardai, pavardės ir žuvimo metai. Sovietmečiu kripta buvo sunaikinta. Anot Vytauto Didžiojo karo muziejaus naujausiųjų laikų karybos istorijos skyriaus vyriausiosios muziejininkės dr. Aušros Jurevičiūtės: "Sovietmečiu kripta buvo paversta ginklų sandėliu ir užrakinta. Į ją patekti niekas negalėjo". Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę kripta buvo restauruota ir atvėrė duris tik 1998.11.23.
Kriptoje yra išrašyta keli šimtai žuvusiųjų. Tarp jų ir mano močiūtės Stanislavos Repečkaitės-Strazdienės dėdė Kostas (krikšto metrikoje - Konstantinas) Repečka (1901 11 17-1923 03 23).
K. Repečkos tėvai – žemdirbiai: Juozas Repečka (1877 02 25-?), Juozo sūnus, kilęs iš Ukmergės apskrities Kurklių valsčiaus Padvarninkų kaimo, ir Uršulė Platkevičiūtė-Repečkienė (1881 01 16-1967 06 03), Aleksandro duktė, kilusi iš to paties valsčiaus Pilviškių kaimo. Platkevičiai – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės bajorai, tačiau po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo Lietuvai netekus valstybingumo, dokumentų įrodančių savo kilmę Rusijos caro vadovybei neteikė, todėl savo kilmingumą prarado.
K. Repečka nuo 1923 m. kovo 22 d. dalyvavo pusiau slaptoje Varviškės (Lazdijų r.) karinėje ekspedicijoje, kurios metu apie 300 lietuvių karių ir šaulių įžengė į neutralioje Lietuvos-Lenkijos pasienio zonoje buvusį Varviškės kaimą ir jį išlaisvino nuo ten įsikūrusio ir gyventojus terorizavusio lenkų partizanų būrio.
Šios karinės operacijos metu 1923 m. kovo 23 d. K. Repečka žuvo prie Sventijansko kaimo (dabar – Lazdijų r.) – buvo nušautas Varviškės mūšyje kartu su dviem tose kautynėse žuvusiais karininkais ir kitais trim kareiviais bei dar trim jiems talkinusiais civiliais šauliais.
Sienose yra balto marmuro lentos (iš viso jų yra aštuonios), kur išrašyta aukso raidėmis žuvusiųjų vardai ir pavardės
Pasienio pulko gretose matyti įrašytą - eil. Kostas Repečka
"Žuvome, kad gyventumėte laisvi."